Diskusija apie sutarčių priežiūrą su didžiausiomis perkančiosiomis organizacijomis Lietuvoje

Sutarčių priežiūros aktualijų diskusija

Diskusijos moderatorė – Laura Ziferman, Walless kontoros advokatė

Diskusijos dalyviai:

Vaida Genytė, Lietuvos energija įmonių grupės pirkimų vadovė

Mindaugas Žiukas, Lietuvos geležinkeliai pirkimo paslaugų centro pirkimo valdymo skyriaus vadovas

Giedrius Krasauskas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija Viešųjų pirkimų vedėjas

Moderatorė norėtų aptarti sutarčių vykdymo priežiūrą, kas sutarčių priežiūrą vykdo. Moderatorė norėtų, kad atstovai diskusijos atstovai pasidalintų savo patirtimi. 

Klausimas diskusijos dalyviams:

  • – Ar sutarčių priežiūrą vykdo kažkuris skyrius ar atskiri žmonės ir ar naudojamos kažkokios sistemos?

Atsako Mindaugas Žiukas:

 – Klausimas – ką mes vadinsime sutarčių priežiūra? Iš vienos pusės galbūt visi akcentuojasi į tai, kaip vykdoma sutartis, kaip išlaikomos jos sąlygos. Iš kitos pusės – daugiau akcentuojamasi į vykdytoją ir kokių yra daugiausia sutarties vykdytojui pareigų ir funkcijų. Tai šiuo atveju to vykdytojo funkcijos santykyje su tiekėju apibrėžtos toje pačioje sutartyje. Tačiau viduje mes taip pat turime tvarkas ir teisės aktus, kurie reglamentuoja kas ką turėtų atlikti susidūrus su viena ar kita situacija. Jeigu Sutarties šalis vėluoja – kas ir ką turėtų atlikti bei informuoti, kaip skaičiuoti delspinigius, kokiose sistemose tą atspindėti. Problema atsiranda tada, kai sutartį prižiūri ir vykdo keli vykdytojai, tuomet sutartis praranda kontrolę. Šią problemą reiktų spręsti papildomai vykdant sutarčių priežiūrą – būtent tokių sutarčių, kurios yra kelių vykdytojų atsakomybėje. Valdymo tipas tiesiogiai priklauso nuo bendros sutarties vertės, kadangi už sutarties vykdymą yra atsakingi keli padaliniai. Jeigu sutartis yra apribota maksimalia suma, įmonės padaliniai gauna išskaidytus sumų limitus ir tokiu būdu kiekvienas padalinys yra atsakingas už savo limito neviršijimą. Bet būna ir taip, kad sumų limitai viršijami. Kadangi tai galima suvaldyti vidiniais resursais, bet tuomet kenčia tam tikri padaliniai, kurie nebegali išnaudoti turimų limitų. Tam, kad tokių dalykų nebūtų yra naudojama sutarčių vykdymo priežiūra.

Moderatorė klausia:

– Ar tai bus atskiras skyrius, ar atskiri žmonės?

Atsako Mindaugas Žiukas:

– Tai bus funkcijos priskirtos žmonėms, kurie dirba su pirkimais. Šios funkcijos siejamos su pasirengimu pirkimams, kadangi sutarčių suvaldymas ar sutarties limito/termino yra svarbus „gaisrų nebūvimui“. Sutarties nesuvaldymas sutarties pabaigoje gali sąlygoti „gaisrą“ pirkime. Sutarties vykdymo funkcija siejama kartu su planavimu, kad sutarties vykdymo priežiūra bei sutarties vykdymo sekimas ir jos pabaigos indikacija būtų jau žinomi taip, kad nauji pirkimai būtų inicijuojami laiku.

Moderatorė:

– Apibrėžiant sutrumpintai, turite atskirus padalinius, kuriems sutarčių kontrolė priskiriama į jų valdymo sferas, o tada pirkimų vykdymo skyrius sutartį žiūrį nuo pat pradžios iki pabaigos?

Mindaugas Žiukas: 

– Taip.

Moderatorė:

– Vaida, kaip pas jus vyksta?

Atsako Vaida Genytė:

– Lietuvos energijos įmonių grupė yra gan didelė įmonių grupė, mes vienijame gal 20 įmonių. Maždaug pusė iš jų yra perkantys objektai arba perkančiosios organizacijos (toliau – PO). Lietuvos energija yra atsakinga už visus subjektus. Aš esu atsakinga už visos grupės pirkimus. Pirmiausia reikalinga apsibrėžti, kas už ką atsako. Kalbant apie sutarties vykdymą, mes turime politikas ir standartus. Vienas iš jų sutarčių vykdymo ir vykdymo kontrolės standartas. Norėčiau papildyti kolegą keletą aspektų dėl sutarties vykdymo. „Kietiesiems“ rodikliams (taip vadinamiems „hard“) sekti mes naudojame sistemas  ir jomis labiau pasitikime negu žmonėmis, kadangi natūralu, kad žmonės gali suklysti. Beveik visose įmonėse automatiškai yra sekamas terminas, pinigai. Tai automatiškai daro sistema, todėl papildomų žmogiškųjų išteklių nereikia. Sutarties savininkams arba kas atsakingas už sutarties vykdymą yra siunčiami pranešimai (pvz.: iki sutarties galiojimo termino pabaigos liko 3 mėn., arba iki sutarties galiojimo  pabaigos lieka 60 procentų pinigų). Tai šiuos dalykus sprendžiame sistemų pagalba. O kita dalis yra sutekta pačiuose padaliniuose, jau kurie atsakingi už sutarčių vykdymą, nes niekas geriau už juos nežino tų kokybinių sutarties parametrų. Sutarčių vykdymas yra sutarčių savininkų atsakomybė. Pas mus kiekviena sutartis turi sutarties savininką ir į sistemą net neleistų sutarties įvesti, jei nebūtų priskirtas tai sutarčiai savininkas, kuris atsakingas už tą sutartį. Kokybinius sutarties parametrus sekasi vykdyti įvairiai, nes tai priklauso nuo to, kiek kiekvienas žmogus įdeda savo indėlio į sutartį ir į santykį su tiekėju. Šiuo metu mes diegiame pas save tokią praktiką, kad kai yra rutininiai pirkimai, kad tiekėjai būtų kaip mūsų partneriai, kad jie galėtų mums pagelbėti, kad pasiruoštų naujam pirkimui ir kad sutarties vykdymo metu kiltų kuo mažiau problemų. Tai sakykime yra kokybiniai ir kiekybiniai parametrai, kuriuos mes sekame šiek tiek skirtingai. 

Moderatorė:

  • – Tai daugiau pirkimų žmonės fizinio darbo neturi?

Atsako Vaida Genytė:

  • – Fizinio neturi, bet konkretūs žmonės atlieka antrinio patikrinimo kontrolę (kaip double check). Kartais atsitiktine tvarka pasiimame sutarčių ir tikriname ar sistema nesuklydo, ar sąskaitose nėra klaidų. Žiūrime ar reikia pokyčių kažkokių sistemai. Žmonės dalyvauja šiuose procesuose tik kokybiniuose dalykuose, kai yra sutarties pakeitimas. Nes visi pakeitimai (kalbant apie PO ir pirkimo subjektus mūsų grupėje) būtent eina per mūsų verslo aptarnavimo centrą. Pirkimo žmonės visada dalyvauja, visada patvirtina, įvertina ar galimas toks pakeitimas ar ne. 

Moderatorė: 

  • – Giedriau, kaip pas Jus Vilniaus miesto savivaldybėje organizuotas sutarčių vykdymas? 

Atsako Giedrius Krasauskas:

  • – Mes esame turbūt mažiausia PO tarp čia dalyvaujančių diskusijoje. Viskas vyksta gana panašiai – mes taip pat turime sutarčių valdytojus kiekviename departamente ir jei pasitaiko atvejis, kai reikalinga keletui departamentų ta pati paslauga, tai vis tiek išlieka vienas žmogus, kuris prižiūri sutarties vykdymą nuo pradžios iki pabaigos. Tai yra jis inicijuoja pirkimą, jis bendrauja su Viešųjų pirkimų skyriumi, su Teisės departamentu dėl pirkimo dokumentų rengimo, pirkimo vykdymo. Sutarties priežiūra jau tampa kaip ir jo atsakomybė. Poreikis kažką pirki galbūt gali iškilti keliems asmenims, bet tik jis tikrina pinigus, tikrina laikotarpius. Galbūt su laikotarpiu šiek tiek paprasčiau, nes mūsų įdiegta finansų valdymo sistema sugeba mus informuoti kada sutartis baigiasi, bet pinigus žmogus seka pats. Be abejo pasitaiko tokių atvejų, kai pinigai yra viršijami, bet tai atsitinka labai retai. 

Moderatorė klausia:

  • – Ar viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojai dalyvauja viešųjų pirkimų sutarčių vykdyme, ar tik tada kai žmonėms iškyla klausimų kaip ir ką daryti, jie ateina į Viešųjų pirkimų skyrių? 

Giedrius Krasauskas:

  • – Ne, nedalyvauja. Jei iškyla konkrečių klausimų dėl kokybės produkto, tai be abejo mes kiek galime padedame sutarties vykdymui, keitimui taip pat padedame. Bet šiaip mes labai retai prie sutarties vykdymo prisidedame. 

Moderatorė:

  • – Teisės skyrius gal tuomet dalyvauja viešųjų pirkimų sutarčių vykdyme?

Giedrius Krasauskas:

  • – Labiau gal patys sutarties valdytojai. 

Moderatorė:

  • – O kaip Jūs užtikrinate tą vienodą praktiką per visą savivaldybę, kad pvz.: vienas skyrius leidžia sutarties pakeitimą , o kitas neleidžia? 

Giedrius Krasauskas:

  • – Bet kokiu atveju sutarties dalykas jau yra išimtinis dalykas visais atvejais. Tai pakeitimas turi pereiti tiek per Viešųjų pirkimų skyrių, tiek per Teisės departamentą. 

Moderatorė:

  • – Tai Jūs labiau kontroliuojate patį procesą?

Giedrius Krasauskas:

  • – Patys pirkimo iniciatoriai stengiasi, kad pakeitimų nebūtų, nes tai labai ilgas procesas. Vis dėl to mes sutarties pakeitimus traktuojame kaip išskirtinį atvejį, kurių pasitaiko prie 5 proc. sutarčių. 

Moderatorė:

  • – Grįžkime prie Lietuvos geležinkelių – kaip Jūs formalizuojate sutarties keitimus? Ar tai priklauso nuo to padalinio, kuris dirba su sutartimi ir tada derinimai iš naujo vyksta?

Mindaugas Žiukas:

  • – Koks bebūtų vykdytojas, jis vis tiek geriausiai žino situaciją ir tas aplinkybes, dėl kurių reikia/ nereikia pakeitimo. Jis ir inicijuoja tą pakeitimą. Inicijavus pakeitimą, yra tas standartinis procesas, kurį jis turi praeiti. Tai sutarties keitimas pas mus forminamas raštu ir jį pasirašo tas asmuo, kuris pasirašė pagrindinę sutartį. Realiai „pirkimiečiai“ tvarko visą formaliąją dalį, yra atsakingi už dokumentų tvarkymą.

Moderatorė:

  • – O kiek pasitikėjimo turi to padalinio vadovas? Kiek formalizuotas tai procesas? 

Mindaugas Žiukas:

  • – Realiai pakeitimams turi būti pagrįsti atvejai ir realūs argumentai, pagrindžiantys aplinkybes, dėl kurių yra reikalingi sutarčių pakeitimai. Na tai pasitikime ir netikriname. 

Vaida Genytė:

  • – Pas mus kaip ir minėjau, pirkimai, pirkimų paslauga yra sukoncentruoti viename centre. Tai reiškia, kad pačios įmonės pirkimams žmonių neturi. Tai pirkimų žmonės tikrina ar galimas tas pirkimas, ar ne. Tame procese dalyvauja ir teisininkai. Tai jei iš vienos įmonės yra inicijuojamas pirkimas, nešališką nuomonę mes gauname tiek iš pirkimų skyriaus, tiek iš teisininkų. Pas mus tokią kaip nepriklausomą ekspertizę atlieka Verslo aptarnavimo centras. 

Giedrius Krasauskas:

  • – Didžiąja dalimi vertiname patys. Tai kiekvienu atveju, kuomet vyksta sutarties keitimas, visuomet vyksta pagrindimas raštu, kodėl tas pakeitimas yra neišvengiamas. To dažniausiai pakanka. Bet buvo ir tokių atvejų, kai kreipėmės dėl nepriklausomos ekspertizės. Bet tai labiau susiję su ne tuo, kad pačios organizacijos viduje kyla ginčas, bet ginčas kyla su tiekėju. 

Moderatorė:

  • – Ar įtakoja šiuo atveju žmogiškieji dalykai. Pvz.: pirkimo iniciatorius sako: noriu daryti pirkimą, teisininkai jam nepritaria. Kaip Jūs tokius dalykus sprendžiate? Gal turite patarimų šiuo klausimu?

Mindaugas Žiukas:

  • – Pas mus tai paprastai išsprendžiama diskusijų būdu. Tie, kurie dažniausiai mato rizikų ir prieštarauja tam pakeitimui, tai yra teisininkai. Šiuo atveju su jais reikia pasitarti. Jei argumentai aišku pakankami pakeitimui, tai pakeitimas įvyksta. 

Vaida Genytė:

  • – Kolega gerai paminėjo, kad teisininkai turi dirbti savo darbą ir mes be jų negalime. Jie tikrai turi išsakyti esamas rizikas. Bet iš tiesų pirkimas prasideda nuo paties poreikio formavimo ir kadangi Lietuvos energijos pirkimų apimtis yra labai didelė (apie 4000 pirkimų į metus), tai ne kiekvienas pirkimas yra unikalus, pirkimai kartojasi ir aišku galima atrasti tam tikrų tendencijų. Tai didžiausi mūsų pakeitimai yra susiję su viena mūsų įmone – ESO, kurioje didžiulė dalis yra darbų pirkimai.  Tai yra naujų vartotojų pajungimai ar rekonstrukcijos. Tai galima būtų jau pasimokyti iš patirties ir įsitraukti ko dar nenumatei, ką reikia apsirašyti pirkimo dokumentuose, ką įtraukti į sutartį, kad situacijos, jog pirkimas negalimas nebūtų. Buvo aišku atvejų, kai mes neleidome atlikti pakeitimų, bet kažkaip sutartis vis tiek buvo įvykdyta. 

Moderatorė:

  • – Būtų įdomu sužinoti apie sistemas, kurias Jūs naudojote. Kokios jos? Ar Jūs turite standartinį produktą ar patys susikūrėte sistemą? 

Vaida Genytė:

  • – Tiems „Hard“ rodikliams sekti mūsų įmonė naudoja Dock Logica (tai dokumentų valdymo sistema). Tai nėra standartinis produktas, nes mes patys darėme daug pokyčių, diegėme su diegėju kartu. Taip pat atsižvelgėme į kiekvienos įmonės struktūrą (nes ji kiekvienos įmonės yra kitokia), prie patvirtinančių asmenų. 

Dar turime apskaitos sistemą – Scala. Ji mums ne tik padeda sekti sąskaitą – faktą (kai minusuojasi nuo sutarties sumos), kai faktas yra gautas. Bet ir kai pateiktas užsakymas (kalbama apie ilgalaikes sutartis). Tai ypač svarbu, kai yra daug naudotojų. Pvz.: metų gale, kai visiems reikia visko užsisakyti, nes sutarties likutis tarkim yra, bet kai jau visų poreikiai sudėti, pirmiausia apmokama pirma gauta sąskaita. Tai Scala mums padeda sekti užsakymus. 

Moderatorė:

  • – Ar perkate patys per CPO sistemą?

Vaida Genytė:

  • – Perkame, bet nedaug, nes mūsų įmonių grupės perkami kiekiai mus riboje pirkti per šią sistemą. Mes paprastai dėl itin didelių pirkimų ir kainas gauname geresnes iš tiekėjų, kadangi vykdome didelėms įmonių grupėms pirkimus centralizuotai. 

Giedrius Krasauskas:

  • – Turime brangią, bet seną finansų valdymo sistemą. Kadangi ji yra itin brangi, naudojamės tik keliais įrankiais – tai yra pirkimų planavimas ir sutarties laikotarpių valdymas. Visa kita priklauso nuo pirkimo sutartį prižiūrinčio asmens. 

Moderatorė:

  • – Ar nesvarstėte paprastesnių valdymo įrankių? 

Giedrius Krasauskas:

  • – Taip, svarstėme. Man teko pačiose Ecocost ištakose dalyvauti. Bandomuoju triušiu tuo metu turbūt buvo „Vilniaus planas“. Dokumentų valdymo sistemą naudojame dokumentams valdyti, saugoti – Iso Logica.  

Mindaugas Žiukas:

  • – Pagrindas sekimui sutarčių ir jų terminų yra mūsų finansų valdymo sistema. Ji buvo įdiegta daugiau nei prieš 10 m. Aišku ten yra galimybė formuoti užsakymus, tačiau įsigijimo metu buvo padaryti tokie sprendimai, kad šia funkcija dabar naudotis negalime, nors labai norėtumėme. Tai šiuo metu stebimo bendrą sutarties sumą ir terminus. Ir iš tiesų bandome prisijaukinti šioje srityje Ecocost. 

Moderatorė:

  • – Kiek pas Jus yra standartizuotų sutarčių vykdymo procesai? Tai yra kiek standartų yra sutarčių vykdymo arba pvz. pranešimų dėl delspinigių, pretenzijų tiekėjams? Ar tai yra individualūs atvejai? 

Mindaugas Žiukas:

  • – Jeigu apimti visą pirkimo procesą, tai dauguma tų dokumentų yra standartizuoti – tiek pirkimo sąlygos, tiek įvairios formos, pranešimai tiekėjams, protokolai, tiek pačios sutartys. Labai esam už dokumentų standartizavimą, t.y. už nekūrimą to, kam kiekvieną kartą užtenka įrašyti tik kažkokį kintamąjį. 

Moderatorė:

  • – Bet sutarčių vykdyme konkrečiai jau nuo to, kai sutartis yra sudaryta, jau standartų nebeturite?

Mindaugas Žiukas:

  • – Tokių standartų, kaip pranešimo tiekėjams dėl delspinigių, tai neturime. Tačiau turime prekių priėmimo forma pagal kiekį, pagal kiekį ir kokybę.

Vaida Genytė:

  • – Pas mus viskas yra standartizuota vienareikšmiškai. Ypač operatyvinė veikla. Jeigu būtų nestandartizuota ir mes vertintumėme kiekvieną situaciją individualiai, tai tikriausiai 50 žmonių bazės mums neužtektų, reiktų 250 žmonių. Nestandartizuoti objektai tai yra mūsų didieji pirkimai – pagal FIDIC sutartis, kuriose ir inžinierius dalyvauja. Aišku formos ten kažkokios yra, bet vis tiek žmogiškieji ištekliai ten yra visai kiti. Be abejo ir dirbi kiekvieną sykį atskirai vertindamas. Bet didžioji dalis operatyvinės veiklos yra standartizuota.

Giedrius Krasauskas:

  • – Pas mus yra mažoka standartų. Viskas, kas susiję su viešuoju pirkimu iki sutarties vykdymo – mes formas esame pasidarę, kad kuo sklandžiau ir kuo paprasčiau vyktų. Tačiau sutarties vykdymas yra kaip pirkimo iniciatoriaus, pirkimo valdytojo atsakomybėje. Keitimų nėra daug, formas turime. 

Moderatorė: 

Norėčiau nukreipti diskusiją į tai, kad visuose minėtuose procesuose būna įvairių situacijų, pavyzdžiui statybvietėje atsiranda netinkamas tiekėjas ar subtiekėjas. Kaip tokius procesus kontroliuojate, prižiūrite ir sprendžiate?

Mindaugas Žiukas:

– Esant situacijai, kai atsiranda netinkamas subtiekėjas, tą turėtų žiūrėti vykdytojas ir sutarties kontrolierius. Pats tiekėjas taip pat yra atsakingas. Mūsų sutarčių sąlygos sako, kad jei buvo kelti specifiniai reikalavimai pirkimo metu, tiekėjas turėtų informuoti PO. Jei atsitiko taip, kad tiekėjas neinformavo apie netinkamą subtiekėją, tokiu atveju situacija fiksuojama ir prašome, kad viskas būtų atlikta pagal sutartį. Papildomų sankcijų sutartis dėl to nenumato. 

Vaida Genytė:

– Mūsų sutartys sankcijas numato, ypač tais atvejais kai remiamasi kvalifikacija. Didžioji dalis subrangovų pasitaiko rangos darbų pirkimuose. Tokie pirkimai mūsų įmonių grupėje vykdomi dažnai. Šiuo klausimu yra keli aspektai. Pirmas – viešųjų pirkimų reglamentavimas. Antras – darbų sauga, ko taip pat nereiktų pamiršti. Šie aspektai turi būti vykdomi. Darbų sauga svarbi, nes subrangovas įleidžiamas į statybvietę, išduodami atitinkami dokumentai. Tuo privalo pasirūpinti sutarties vykdytojai bei jų atstovaujami darbuotojai. Šie darbuotojai perduoda statybvietę atitinkamiems subrangovams. Jeigu yra nustatoma, kad pagal sutartį dirba ne tie, kas turėtų dirbti – taikomos sankcijos.

Giedrius Krasauskas:

– Pas mus taip pat taikomos sankcijos. Ši praktika įvesta ne taip senai. Taip pat matome VPT indėlį ir, vertindami sutartis bei jų vykdymą, taikome tam tikras nuostatas. Jei subrangovai ar subtiekėjai nebuvo nurodyti sutartyje, tai galima traktuoti kaip esmin5 sutarties pažeidimą ir galima nutraukti sutartį. Tai yra pagrindinio tiekėjo atsakomybė, kad viskas būtų vykdoma pagal sutartį.

Moderatorė:

– O ar esate susidūrę su tokia situacija, kad rangovas nerodo savo subrangovų, t.y darbus vykdo subrangovas pagrindinio rangovo vardu? Ir iš kur tokia informacija atkeliauja?

Mindaugas Žiukas:

– Tokių situacijų nesame užfiksavę.

Vaida Genytė:

– Matote, mums sunku atsakyti į šį klausimą, nes pagrinde dirbame su viešaisiais pirkimais, todėl retai lankomės statybvietėje. Aišku, tikėtina, kad galimi tokie atvejai. Žinome, kad už tai turi atsakyti sutarties savininkai. Taip pat mūsų vykdomuosiuose pirkimuose yra arši konkurencija, ir esant minėtiems atvejams, rangovai nenutyli ir pasako apie esamus darbų saugos ar kitokius pažeidimus. Nors sunku būtų įvardinti konkretų įvykį.

Moderatorė:

– O koks jūsų požiūris į sankcijas ir jų taikymą? Ar jūs labiau linkę bendradarbiauti ar taikyti nuobaudas?

Vaida Genytė:

– Yra tam tikri formalieji reikalavimai ir pagal juos taikome sankcijas. Taip pat vertiname ekonominį naudingumą. Būna viešųjų pirkimų, kuriame taikome tokį modelį, kad rangovui arba tiekėjui už greičiau atliktus darbus mokame papildomus pinigus. Jeigu rangovas vėluoja – taikomos sankcijos. Taip pat taikome sankcijas, kai yra trečioji šalis – klientai, kuriems reikia atlikti tam tikrus darbus per tam tikrą terminą. Bet taip bendraujame ir su rangovais, ypač vykdant paslaugų tiekimo sutartis. Kartais pasitaiko, kad perkančioji organizacija taip pat neatlieka kai kurių savo funkcijų, todėl visada ieškomas kompromisas.

Moderatorė:

– Kalbant apie ekonominį naudingumą ir sankcijų taikymą, ar yra tekę susidurti su situacija, kad vietoje sankcijų teko pratęsti sutartį?

Vaida Genytė:

– Yra tekę susidurti ir su tokiais atvejais, bet dažniausiai taikomos sankcijos ir sutartis nepratęsiama. 

Moderatorė:

– Bet jei tai priklausytų nuo perkančiosios organizacijos klaidų?

Vaida Genytė:

– Situacijų būna įvairių, bet tokių situacijų nebuvo. Kartais taikomas ekonominio naudingumo modelis. Kartais rangovas darbus atlieka greičiau, bet už didesnius pinigus, tuomet už pažeidimus taikomos griežtos sankcijos.

Giedrius Krasauskas:

– Dažniausiai sankcijų taikyti nesinori. Su rangovu bandoma bendradarbiauti, komunikuoti. Dažnai būna, kad dėl įvairių aplinkybių kaltos kelios šalys. Kartais kaltė perleidžiama projekto rengėjams, kurie taip pat neigia savo kaltę. Esant kelioms šalims situacija gali tapti sudėtinga. Pastaruoju metu pradėjome taikyti konkrečias baudas. Toks modelis pasiteisina.

Moderatorė

– Tarp privačių sutarčių ir perkančiųjų organizacijų sutarčių yra baudų dydžių kontrastas. Kokio dydžio baudas taikote ir koks požiūris į baudas savivaldybėje?

Giedrius Krasauskas

– Manau baudos padeda sukontroliuoti situaciją. Galiu pateikti pavyzdį, kad išvežus šiukšles ir neuždarius dangčio, komunalinių atliekų rangovas gauna 15 Eur baudą. Nors tai nėra didelė bauda, bet per eilę pažeidimų susidaro nemaža pinigų suma. 

Klausimas iš auditorijos:

– Gal galite pasidalinti savo patirtimi dėl premijų taikymo? Ar tai gali būti taikoma kaip prevencinė priemonė? Ar tai sėkminga priemonė?

Vaida Genytė:

– Taikome tose pačiuose darbų pirkimuose. Dažnai pirkimuose atsisakome ekonominio naudingumo modelio taikymo ir pereiname prie premijų taikymo arba kitaip tariant kainos perskaičiavimo taisykles. Šį modelį vertiname labai teigiamai.

Mindaugas Žiukas:

– Mes taip pat taikome,

Moderatorė:

– O kokiose srityse taikote?

Mindaugas Žiukas

– Kol kas taikome tik darbų srityje. Jei matome, kad darbų terminas yra labai svarbus, tokiu būdu motyvuojame rangovą darbus atlikti greičiau. Tai yra geresnė priemonė.

Moderatorė:

– O kas yra premijos atskaitos taškas? Darbų kaina?

Vaida Genytė:

– Taip, taip darbų kaina ir tam tikri koeficientai. Įvertiname, kad premija būtų verta sutaupyto laiko bei Rangovas liktų patenkintas.

Moderatorė:

– Pabaigai, norėčiau užduoti klausimą – koks jūsų bendradarbiavimo lygis su VPT bei centrine projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA)? Iškilus įvairiems klausimas dėl sutarčių ar bendraujate su šiomis agentūromis? Ar galėtumėte pasidalinti savo patirtimi?

Mindaugas Žiukas:

– Su VPT nesame susidūrę. Taip pat neteko kreiptis. Su CPVA teko spręsti kelis klausimus ar jų tikslinimus.

Moderatorė:

– Ar netekę susidurti su situacija, kad vykdėte projekto pakeitimą, o vėliau negavote finansavimo ar teko kreiptis į teismą?

Mindaugas Žiukas:

– Ne, su tokiomis situacijomis neteko susidurti.

Giedrius Krasauskas:

– Dėl CPVA negalėčiau komentuoti. Dėl VPT susiduriame su labai formaliu požiūriu. Prašant pagalbos vienu ar kitu klausimu, dažnai gauname formalų atsakymą, kad dažniausiai už viską atsako pati PO. Todėl kartais tenka kreiptis tiesiogiai į VPT tam tikrus darbuotojus, kurie bendradarbiauja ir pateikia atsakymus į kylančius klausimus. Sutarčių keitimo gairės skamba gana liberaliai, tačiau požiūris vis dar pasenęs.

Vaida Genytė:

– Norėčiau paprieštarauti formaliam VPT požiūriui. Didesniuose projektuose, prieš pradėdami pirkimą, pristatome pirkimo medžiagą VPT. VPT mato platesnį viešųjų pirkimų diapazoną. Dėl Giedriaus komentaro, norėčiau pasakyti, kad anksčiau VPĮ buvo griežtesnis ir reikėdavo gauti įvarius VPT sutikimus. Dabartinis įstatymas leidžia PO pačiai priiminėti sprendimus, nes pati organizacija geriausiai supranta situaciją ir gali priimti argumentuotą ir motyvuotą sprendimą.

Giedrius Krasauskas:

– Dažnai tenka susidurti su VPT  žmonių subjektyvumu. Kartais vienas skyrius atsako į klausimus vienaip, kitas skyrius kitaip. Kreipimasis į šią tarnybą yra tam, kad būtų vieninga nuomonė. Mes matome pačios VPT nuomonės keitimąsi. Aiškiausias pavyzdys – Kauno stadiono byla. Vienu metu buvo sakoma, kad galima įtraukti subtiekėją/subrangovą, po pusės metų sakoma, kad tai pažeidimas.

Moderatorė-

– Daug kas priklauso nuo specialistų. Įstatymą dažnai galima traktuoti įvairiai.

Mindaugas Žiukas

– Norėčiau pridurti, dėl VPT – vykdant pirkimą, dėl tam tikrų procedūrų, viešųjų pirkimų tarnyba padeda išspręsti kilusius klausimus. Kalbant apie sutarčių vykdymą, atstovaujant komunalinį sektorių, anksčiau mums nereikdavo gauti VPT sutikimo, todėl neturime suformuotos praktikos šiuo klausimu. Todėl anksčiau ir dabar sprendimus atliekame patys.

Moderatorė:

– Ačiū už diskusiją.

826 520 EcoCost
15 dienų nemokamai

Išbandykite EcoCost platformą

Išbandykite ir įvertinkite nemokamai, be jokių papildomų sąlygų.

Įsitikinkite, kad ši programa tinka jūsų organizacijai

15 dienų galėsite bandyti programinę įrangą simuliuodami viešųjų pirkimų planavimo, atliktų pirkimų registravimo, ataskaitų generavimo procesus.

Įdiegsime bandomąją programos versiją nemokamai per nuotolį

Pagrindinis reikalavimas, keliamas Jūsų kompiuterio operacinei sistemai – bent Windows 10 (dauguma kompiuterių turi tokią ir dar geresnę).

Apmokysime ir instruktuosime

Telefonu paaiškinsime, kaip pradėti naudotis programine įranga. Nurodysime, kokią pradinę informaciją privaloma suvesti. Tai paprasta.

Registracija

    Mūsų platforma naudojasi daugiau nei 1300 organizacijų bei daugiau nei 16000 specialistų iš visos Lietuvos.

    Susisiekime – lauksiu jūsų klausimų.

    Pardavimų vadovė
    Regvyta Gelumbauskienė

      Experience a Custom Demo Tailored to Your Needs

      Experience Our Products Without Limits (No conditions, No restrictions)

      Schedule a Demo Submit your request and let's arrange a personalized demonstration.
      Get Your Test Environment We'll prepare a customized testing environment for your needs.
      Quick Training Session Brief onboarding to get you started efficiently.

      Registration

        Our Solution for Central Purchasing Bodies and Multi-Organization Procurement
        Pradėkit ieškoti