2018m. gruodžio 19d. Hotel PACAI, Vilnius, vykusių praktinių mokymų SUTARČIŲ VYKDYMAS metu „RetroNovus” viešųjų pirkimų ekspertės Neringos Virbickaitės skaitytas pranešimas  „Sutarčių keitimų teisinis reglamentavimas ir praktika“

Sutarčių keitimo praktika susiformavo per metus laiko, kadangi sutarčių keitimo teisinis reglamentavimas buvo išplėstas nuo 2017 m. liepos 1 d. Anksčiau sutarčių keitimams buvo taikoma LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 8 dalis, kurioje buvo pasakyti tik du sakiniai apie keitimus ir visi žinojo, kad sutarčių keisti negalima. O jeigu galima, tai tik sutartyje numatytomis sąlygomis, kas reikšdavo, kad iš principo sutarties nekeiti, o vykdai sutartyje numatytas sąlygas ir koreguoji ją. Arba galima buvo keisti sutartį, kai yra neesminiai sutarčių keitimai. Dėl neesminių sutarčių keitimų vis tik reikėdavo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą  (toliau – VPT) ir gauti jos sutikimą. Iš esmės dalis atsakomybės buvo perkelta VPT, nes ji įvertindavo, ar perkančiosios organizacijos (toliau – PO) keitimas yra esminis ir tada neleidžiama keisti sutarties, ar jis vis tik laikytinas neesminiu ir VPT sutikimą suteikdavo.

Nuo 2017 m. liepos 1 d.  VPT sutikimo nebereikia. Tai nereiškia, kad sutartis galima keisti iš esmės savo nuožiūra. Tačiau atsakomybė tinkamai įvertinti ar sutartis gali būti pakeista pagal esantį teisinį reglamentavimą priskiriama PO.

Taigi kas reglamentuoja sutarčių keitimus? Visų pirmą direktyvos: 2014/24/ES (72 str.) ir 2014/25/ES (89 str.). Direktyvose yra išplėsta reglamentavimo apimtis lyginant su tuo, ką mes turėjome 2004 m. direktyvose ir nuostatos yra perkeltos į mūsų VPĮ bei įstatymą, kuris reglamentuoja komunalinį sektorių, nes dabar turime naujovę –nebe vieną įstatymą, o du : VPĮ ir PĮ (kaip komunaliniam sektoriui). VPĮ – 89 str., o PĮ – 97str. reglamentuoja sutarčių keitimus.

Be abejo turime ir poįstatyminius teisės aktus, kurie yra leidžiami ir tvirtinami VPT. VPT sutarčių keitimo aiškinimui yra išleidusi Kainodaros taisykles, kurios šiuo metu yra peržiūrimos, taisomos ir koreguojamos.

Pažymėtina, kad kalbant apie klasikinį sektorių – VPĮ 89 str. yra keitimų pagrindas.  Apskritai yra du blokai keitimų : įstatymų numatytais pagrindais (šiuo atveju mes neatliekame naujos pirkimo procedūros bei pakeičiame sutartį pagal įstatyme numatytas sąlygas) arba nesant įstatyme numatytų pagrindų (tokiu atveju mes turėtumėme keisti sutartį vykdant naują pirkimo procedūrą).

Klausimas auditorijai:

Pranešėja: Pvz. jei yra 12 mėnesių trukmės sutartis – kiek galima vėluoti arba pratęsti sutartį, kad tai būtų laikoma neesminiu sutarties keitimu?

Auditorija: Reiktų vadovautis sutartyje numatytomis sąlygomis.

Pranešėja: O jeigu nėra sutartyje numatytų sąlygų?

Auditorija: Turi būti užfiksuota kiek galioja sutartis ir viskas.

Pranešėja: Pažymėtina, kad sutarties vykdymas ir galiojimas yra ne tas pats. Reikia atskirti šiuos du terminus. Sutarties atlikimas trunka tiek, kiek tiekėjas turi teisę vykdyti sutartį, t.y. suteikti paslaugą, pristatyti prekę arba atlikti darbus. Sutarties galiojimas (arba sutarties trukmė) apima visus įsipareigojimas, įskaitant ir PO – t.y. ir apmokėjimo terminai, defektų nustatymo terminai ir t.t. Tai nėra tik atlikimas. Šias dvi sąvokas reikėtų skirti ir tai yra labai svarbu, nes žiūrint į paties VPĮ nuostatas –  vieta dėl sutarčių galiojimo yra pataisyta. Sutarčių galiojimo 3 metų termino apribojimas yra taikomas atlikimui, o ne sutarties trukmei. Ir čia yra pagrindinis pokytis, įvykęs nuo 2017 m. liepos 1 d.

Tai kas tai yra neesminis sutarties pakeitimas terminų klausimu? Niekur apie tai nėra parašyta, bet galima būtų taikyti analogiją. Vienas iš pagrindų keisti objektą yra, jei tai neviršija 10-15 proc. pradinės sutarties vertės. Pritaikant analogiją terminams, pvz. su sutartyje nustatytu terminu lyginant – jei jis prekių tiekimo ir paslaugų atlikimo sutartyse neviršija 10 proc., o darbų atlikimo sutartyse – 15 proc. – galbūt tai būtų laikoma neesminiu sutarties keitimu. Vėliau atsiranda PO pareiga nutraukti sutartį, tačiau sutartis nėra baigta vykdyti. Ir ką daryti su ta likusia dalimi? Pvz.: pradėjome statyti pastatą ir stogas liko neuždengtas. Juk vis tiek stogą reikia uždengti, nes mūsų rezultatas yra pabaigtas pastatas. Tokiu atveju tai likusiai daliai reiktų atlikti naują pirkimo procedūrą ir tai būtų tas atvejis, kai nesant VPĮ numatytų pagrindų, sutartis galėtų būti pakeista atliekant naują pirkimo procedūrą.

Įstatyme numatytų pagrindų iš viso yra 6.

Pranešėja juos vadina 6 atskirais krepšeliais, todėl kad kiekvienas pakeitimo pagrindas veikia savarankiškai. Tai reiškia, kad jei PO turi vieną keitimo galimybę arba vieną pakeitimo pagrindą, žiūri, kokios sąlygos jam yra taikomos ir tą pakeitimą deda į tą krepšelį. PO toliau vykdo sutartį, susiduria su situacija, kad vėl reikia keisti sutartį ir žiūri koks vienas iš šių 6 pagrindų yra reikalingas keitimui. Tai nebūtinai turi būti tas pats krepšelis, tai gali būti kitas, į kurį PO jį įdės. Kadangi tam tikri krepšeliai turi piniginę vertę, kurią reikia suskaičiuoti tam, kad bendra pakeitimų vertė neviršytų atitinkamų procentų, tai į vieną krepšelį dėdama kelis pakeitimus, PO turi žiūrėti, kad jie vis tiek atitiktų būtent tas sąlygas.

Tai kokie tie 6 pagrindai?:

  • Iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluoti pirkimo dokumentai;
  • Dėl techninių ar ekonominių priežasčių;
  • Dėl nenumatytų aplinkybių;
  • Sutarties šalies keitimas;
  • Neesminiai keitimai;
  • De minimis keitimai;

Plačiau apie kiekvieną iš jų atskirai.

  • Iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluoti pirkimo dokumentai;

Nagrinėjant iš anksto aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose numatytas sutarčių keitimo sąlygas, svarbu tai, kad sutarties keitimas nėra apibrėžtas jokia pinigine verte. Jeigu reikia keisti sutartį, pvz. dalies atsisakyti, ir PO buvo nusimačiusi pirkimo sąlygose kokiomis aplinkybėmis esant ir kaip paskaičiuos pirkimo vertę, kokius įkainius taikys ir t.t. – vadinasi PO neapsiriboja jokia pinigine verte. Žinoma pirkimo sąlygose PO turi nusimatyti viską. Negali būti tokių sąlygų, kad tiesiog parašyta “atsiradus nenumatytoms aplinkybėms“ ir nieko daugiau neapibrėžiant: pobūdžio, apimties, kiekių, kainodaros. Tokių sąlygų, kurios yra neaiškios, iš viso negali būti.

Yra vienas apribojimas taikant šį sutarties pakeitimo būdą: PO negali keisti sutarties taip, kad keičiant sutartį, pasikeistų jos pobūdis. Kas yra sutarties pobūdžio keitimas? Ši sąvoka niekur nėra paaiškinta. Tačiau šiek tiek yra užsiminta pateiktas aiškinamajame rašte teikiant įstatymo projektą jo pakeitimui. Tą yra atlikusi LR Ūkio ministerija ir pavyzdys yra toks: pirko šiukšliavežes, tad negali pirkimo sąlygose tiksliai ir aiškiai numatyti, kad dar sutarties įgyvendinimo metu bus įsigyti ir lengvieji automobiliai. Tai nieko bendro su pirkimo objektu kaip ir neturi. Prie sutarties pobūdžio keitimo priskirtinos situacijos, kai pvz. PO turi rangos sutartis, pirko paprastąjį remontą ir sutarties vykdymo metu kyla poreikis kažką pakeisti, kad PO paprastasis remontas tampa rekonstrukcija. Čia jau būtų sutarties pobūdžio keitimas, kadangi rekonstrukcijai reikalingi techniniai projektai, taikomi kiti teisės aktai, kurie turi situaciją reglamentuoti ir į kuriuos reikėtų atsižvelgti pirkimo sąlygų rengimo metu. Tos situacijos iš tiesų niekur nėra apibrėžtos. Reikia žiūrėti koks buvo PO numatytas pirkimo objektas ir kas yra sutarties dalykas. PO negali pridėti kažko, kas iš vis nieko bendro su sutarties dalyku neturi.

2) Dėl techninių ar ekonominių priežasčių

Ar prisimenate neskelbiamų derybų pagrindus, kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d.? Jeigu panagrinėti VPĮ, tai tokių pagrindų šiuo metu nebėra. Logiška, nes ankstesniame reglamentavime buvo nurodoma, jog reikia atlikti naują pirkimo procedūrą vykdant neskelbiamas derybas, o iš esmės tai buvo keičiama sutartis, nes pagrindinei sutarčiai užbaigti yra reikalingi papildomi darbai, papildomos paslaugos ir t.t. Neskelbiamų derybų reglamentavime tokių pagrindų neberasite. Jie yra sutarčių keitimo pagrindai.

Kai prireikia iš to paties tiekėjo iš to paties tiekėjo pirkit papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, turi būti visos išvardytos sąlygos kartu:

  1. PO turi įvertini ar tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo, sąveikumo reikalavimų užtikrinimas. Jeigu Po pakeistų prekes ar paslaugas, tai galėtų atsitikri taip, kad PO pakeistos ir turimos prekės ar paslaugos nesąveikauja tarpusavyje. Tokios situacijos PO sukeltų didelių nepatogumų ir nemažą išlaidų dubliavimą. Reikėtų suprasti, kad nepatogumai PO tai nėra tik išaugę administraciniai kaštai. Tai gali būti priežastis pirkti iš vieno tiekėjo. Tai nėra vienintelis pagrindas tai daryti, bet tai galėtų būti viena iš priežasčių. Apie išlaidų dubliavimą – reiktų išsiaiškinti ar perkant iš kito tiekėjo, jam nereikės atlikti to paties, kas jau buvo nustatyta ir atlikta pradinės sutarties pagrindu. Tai būtų išlaidų dubliavimas, t.y. PO už tą patį mokėtų du kartus. Taip neturėtų būti ir tai galėtu būti pagrindas keisti sutartį pagal šį įstatyme numatytą pagrindą.
  2. Svarbu, kad atskiro pakeitimo vertė neturėtų viršyti 50 proc. pradinės sutarties vertės. Tai reiškia, kad jei PO turi papildomo įsigijimo poreikį (šiuo pagrindu), tokiu atveju šio pakeitimo vertė neturėtų viršyti 50 proc. pradinės sutarties vertės. Būna praktikoje tokių situacijų, kai pvz. pats įrenginys nėra labai didelis, tiesiog jis labai brangiai kainuoja. Ir tikrai PO gali priartėti prie 50 proc. ribos lyginant su pradine sutarties verte vien tik dėl to, kad tas įrenginys yra naujų technologijų, inovatyvus ir t.t.
  3. Bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė negali viršyti 100 proc. pradinės sutarties vertės. Tai reiškia, kad kiek PO jų atskirų bedarytų neviršydama 50 proc. pradinės sutarties, bendrai juos sudėjus į vieną krepšelį, jie negali viršyti 100 proc. Ši nuostata yra reglamentuota tik nacionaliniu mastu (jos ES direktyvoje nėra). Būtent šį apribojimą yra įdėjusi LR Ūkio ministerija su VPT.

Reikėtų pabrėžti, kad PO negali siekti, arba bet kuriuo pakeitimu negali taip modeliuoti situacijų, kad išvengti įstatyme numatytos tvarkos taikymo.

  • Dėl nenumatytų aplinkybių

Pagrindai, kuriuos PO taikydavo neskelbiamoms deryboms, taikomi ir šioje situacijoje. Iš tiesų įvertinti kas yra “nenumatytos aplinkybės” nėra lengva. VPĮ apie tai yra šiek tiek užsiminta –  yra perkelta nuostata iš ES direktyvos „kaip protinga ir apdairi PO negalėjo to numatyti“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pvz. rangos sutartį vykdant, tiesiant kelius, PO turi atlikti visus tyrimus, visas topo nuotraukas, visko, ko PO reikia, kad apsibrėžti pirkimo objektą, parengti pirkimo dokumentus. Tokioje situacijoje PO gali būti rami, kad ji protingai ir apdairiai pasielgė. Bet jeigu PO neatliko visų reikiamų tyrimų, tai nebus protingos ir apdairios PO veiksmai ir tokiu atveju šiuo pagrindu PO keisti sutarties negalės. Lygiai tie patys apribojimai, kurie buvo paminėti ankstesniuose pagrinduose yra paminėtini ir čia. Jeigu PO turi kelis pakeitimus dėl nenumatytų aplinkybių tame pačiame krepšelyje, turi vertinti atskiro pakeitimo vertę ir kad kartu visų pakeitimų bendra vertė neviršytų 100 proc. pradinės sutarties vertės.

  • Sutarties šalies keitimas

Šis pagrindas yra susijęs su naujos šalies atsiradimu sutartyje. Tai reiškia, kad kai PO sudaro sutartį su tiekėju, tą tiekėją reikia pakeisti kitu dėl tam tikrų priežasčių (dalis priežasčių yra išvardytos VPĮ). Yra ribojimai situacijose, kada tai gali įvykti:

  • Neapibrėžus savo pirkimo dokumentuose kaip ir kada galėtumėme tiekėją pakeisti kitu;
  • Kai tiekėjas yra reorganizuojamas, likviduojamas, restruktūrizuojamas ar jam iškeltos bankroto procedūros ir kai kitas tiekėjas, kuris visiškai ar iš dalies perims jo visas teises ir pareigas pagal prisiimtus įsipareigojimus atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Tai reiškia, kad tai negali būti teisių perleidimo sutartis, kai vienas teikėjas tiesiog perleidžia savo teises kitam. Tai nebūtų pagrindas keisti sutarties šalį šiuo įstatyme numatytu pagrindu.
  • Kai PO perima rangovo ar tiekėjo pareigas subtiekėjams/subrangovams. Konkrečiai kalbama apie tiesioginio atsiskaitymo galimybę su subrangovais/subtiekėjais.
  • Neesminiai keitimai

Akcentuotina, kad šis pagrindas lygiai taip pat veikia savarankiškai. Tai nereiškia, kad pirmiausia PO turi įsivertinti visas sąlygas ir tik po to grįsti pakeitimą  nenumatytomis aplinkybėmis. Pagrindas yra svarbus, nes nėra apibrėžtas jokia pinigine verte. Tai reiškia, kad PO siekiant tenkinti visas sąlygas, pakeitimo vertės skaičiuoti nereikės. Taip pat  PO neturi pakeisti sutarties pobūdžio. Tai yra neesminis keitimas.

VPĮ yra perkeltos nuostatos iš ES direktyvos. Joje nuostatos atsiradusios iš Presetex bylos Europos Sąjungos Teisingumo teisme. Nuostatos numato, kas yra laikytina esminiu pakeitimu ir jos buvo suformuluotos 4:

  1. Jei pakeitimu PO nustato naują sąlygą, kurią jeigu būtų įtraukusi į pradinį pirkimą, ta sąlyga būtų leidusi PO turėti galbūt kitus dalyvius, galbūt kitas būtų buvęs laimėtojas – t.y. visiškai pasikeistų pirkimo rezultatas.
  2. Kai dėl pakeitimo pasikeičia ekonominė sutarties pusiausvyra tiekėjo naudai taip, kaip nebuvo numatyta pirminėje sutartyje. Klausimas: ar tiekėjas gauna kažkokios ekonominės naudos? Ekonominė nauda yra viskas, ką mes galime išreikšti pinigais. Tai pvz.: teisė jam nemokėti mokesčių, kažkokios dalies kainos, galimybė pasinaudoti sukurta infrastruktūra.
  3. Dėl pakeitimo labai padidėja sutarties apimtis. Kas tai yra labai padidėjusi apimtis, kai pagal įstatymo kitus punktus net iki 100 proc. pradinės vertės galima pakeisti sutartį? Pažymėtina, kad mes neturėtumėme išplėsti taip sutarties apimties, kad statant pastatą, šalia sugalvotumėme dar pastatyti priestatą. Tai jau būtų sutarties objekto, kurį mes pirkome, didelės apimties išplėtimas.
  4. Kai tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu buvo prieš tai aptartuose punktuose. Turima omenyje subrangovus. Tai reiškia, kad jei tiekėjas/rangovas pasiūlymo pateikimo metu rėmėsi kito ūkio subjekto pajėgumais (pvz.: subrangovo ar subtiekėjo), kad atitikti kvalifikacijos reikalavimus, tai sutartį įgyvendinant, šis subrangovas gali būti pakeistas nauju. Tačiau tik tokiu, kuris atitiks pirmines nustatytas sąlygas dėl kvalifikacijos. Jeigu būtų priešingai – jeigu tiekėjas/rangovas su nauju subtiekėju/subrangovu, neatitinkančiu kvalifikacijos – tiekėjas/rangovas niekada nebūtų laimėjęs konkurso. Vadinasi rezultatas būtų visiškai kitoks. Ir tai tikrai būtų esminis sutarties keitimas. Kyla klausimai, ar gali tiekėjai/ rangovai įsitraukti naujus subtiekėjus/subrangovus? Taip, gali. Tačiau sąlygos dėl esminio keitimo veikia tada, kai rangovas/tiekėjas rėmėsi kito ūkio subjekto pajėgumais, kad atitikti kvalifikacijos reikalavimus.
  • De minimis keitimai

Tai situacija, kai iš aplinkybių nieko nereikia vertinti. Šio pagrindo pakeitimas yra galima, kai:

  1. Bendra pirkimų vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo ribų;
  2. Bendra atskirų pakeitimų vertė neviršija:
  • Prekių ir paslaugų pirkimo atveju neviršija 10 proc. pradinės sutarties vertės;
  • Darbų pirkimo atveju neviršija 15 proc. pradinės sutarties vertės;

Vadinasi kad ir kiek PO turėtų pakeitimų sutartyje be jokių priežasčių, jeigu tai neviršija numatytų procentų, ji galėtų atlikti pakeitimą šiuo pagrindu, nevertinant jokių aplinkybių. Lygiai taip pat – pasikeitė poreikis ir pakeitimų vertes susumavus, jos neviršija numatytų procentų – galima pasinaudoti šiuo pakeitimo pagrindu.

 

Labai yra svarbus pažymėti (dėl pakeitimo verčių), kad kai PO pradeda skaičiuoti pinigus, objekto pakeitimas, gali būti susijęs su:

  • Atsisakomos pirkimo dalies vertė yra pakeitimo vertė.
  • Papildomu įsigijimu. Papildomo įsigijimo vertė yra pakeitimo vertė.
  • Techninių charakteristikų keitimas;

Yra situacijų, kai PO nei atsisako, nei papildomai įsigyja, o sutartyje nupirkto daikto pakeičia parametrus ar technines savybes. Pvz. PO pirko trijų kamerų langą, procese apsigalvojo ir nusprendė pirkti dviejų kamerų langą. Trijų ir dviejų kamerų langai turi kainos pokytį, tačiau juk PO neatsisakė to lango ir papildomai nieko, išskyrus langą, nepirko. PO tiesiog pakeičia techninę savybę to, ką jau yra nusipirkusi. Kaip vertinti ir skaičiuoti tokių pakeitimų vertę? VPT kainodaros taisyklėse (kuriam Pranešėja nepritaria) numatyta, kad tokių pakeitimų atveju (jis yra įvardytas kaip objekto pakeitimas), turime atsisakyti trijų kamerų lango ir papildomai įsigyti dviejų kamerų langą. Tai reiškia, kad to pakeitimo vertė yra skaičiuojama du kartus. Tarkime trijų kamerų langas kainuoja 100 Eur, dviejų kamerų langas kainuoja 80 Eur. Vadinasi šių pakeitimų vertė bus 180 Eur. Nelogiška, nes PO nieko papildomai neįsigyja ir nieko neatsisako, PO tiesiog pakeičia savybę. Europos Komisijos nuomonė šiuo klausimu (ir tai yra tik nuomonė, ji nėra privaloma) yra ta, kad pakeitimo vertė yra piniginis skirtumas tarp skirtingų parametrų to paties pirkimo objekto. Buvo pateiktas pavyzdys su dažais: buvo planuota pirkti mėlynus dažus, bet apsigalvota ir nupirkti balti dažai sienos dažymui. Tai mėlynas pigmentas daže kainuoja brangiau nei baltas. Ir pavyzdyje nurodyta, kad mėlynas dažas kainuotų 1100 Eur, o baltas – 1000 Eur. Tai pakeitimo verte Europos Komisija šiuo atveju laikytų 100 Eur. Tai yra skirtumas tarp techninio parametro pakeitimo.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kai PO turi akumuliuoti kelis pakeitimus ir sudėti jų vertę, tai pakeitimų vertė nėra tolygu mokėtinai sumai. Pakeitimų vertės suma reiškia, kad viską sumuojame ir nieko neatimame, nors ir atsisakome. Mokėtina suma jau skaičiuojama buhalteriškai – kas pridedama, kas atimama.

 

Klausimas iš auditorijos:

–  Gal galėtumėte paaiškinti – kas yra pradinė sutarties kaina?

Pranešėjos atsakymas:

–  Tai yra pasiūlymo kaina. Jeigu Jūs atsiverstumėte VPT kainodaros taisykles, ten yra apibrėžta pradinės sutarties vertės sąvoka. Kai Jūs turite fiksuotos kainos sutartį – ji yra pasiūlymo kaina. Tačiau kai Jūs turite fiksuoto įkainio sutartį – tai yra pasiūlymo kaina plius visi PO numatyti biudžetai. Sistemiškai aiškinant tiek VPĮ, tiek ES direktyvos nuostatas, taip vertinti, mano nuomone, negalima. Kodėl? Nes pvz. sutarties biudžetas 1 200 000 Eur. Į tai įtraukiame  sutarties atnaujinimus, papildomus įsigijimus, tačiau dėl PO biudžete esančios dalies tiekėjai/rangovai juk neteikia pasiūlymo. Jie teikia pasiūlymus dėl pagrindinio pirkimo objekto, kuris yra aprašytas techninėje specifikacijoje. Todėl tos papildomos sutarties atnaujinimo galimybės arba papildomi pasirinkimai, tai yra PO tik galimybė, bet ne pareiga jais pasinaudoti sutarties įgyvendinimo metu. Mano nuomone, negalima sakyti, kad pradinė sutarties vertė yra kažkas daugiau, nei pasiūlymo vertė. Šiuo metu yra keičiamos VPT kainodaros taisyklės. Turiu galimybę dalyvauti tame ir teikti pastabas šiam projektui ir bent jau šiai dienai VPR yra atsižvelgusi į šią pastabą dėl pradinės sutarties vertės ir pokytis tikrai bus.

 

Klausimas iš auditorijos:

  • PO turi galiojančia sutartį, kuri buvo sudaryta galiojant senajai VPĮ redakcijai. Ten yra nustatyta, kad neesmines sutarties sąlygas galima keisti, esminių negalima. Ar teisingai suprantama, kad dabartinė įstatymo redakcija apie sutarčių keitimus galioja ir senoms, bet vis dar galiojančioms sutartims?

Pranešėjos atsakymas:

  • VPĮ pakeitimo įstatymas turi iš viso 4 straipsnius. Pirmame straipsnyje yra išdėstyta visa nauja VPĮ redakcija. Kituose įstatymo straipsniuose yra nurodyta kaip veikia šis naujas įstatymas. Kalbant apie sutartis ir jų keitimus, pažymėtina, kad VPĮ 89 str. veikia ir yra taikomas sutartims, kurios buvo pasirašytos iki naujo reglamentavimo. Tai reiškia, kad jei Jūs sudarėte sutartį 2016 m., o ji vis dar tęsiasi (3 m. sutartys), tokiu atveju Jūs keičiate sutartį naujos VPĮ redakcijos pagrindu. Net jei Jūsų senose sutartyse buvo nurodyta, jog „keisti sutarties nuostatų negalima“, tai vadinasi galima. Tuo tarpu VPT Kainodaros taisyklės galioja tik naujai sudarytoms sutartims. Tai reiškia, kad jos negalioja sutartims, kurios buvo sudarytos iki 2017 m. birželio 30 d.

 

Klausimas iš auditorijos:

  • Dėl techninių charakteristikų pakeitimų – ar tai nebūtų vertinamas kaip esminis sutarties pakeitimas? Kaip pavyzdį paimkime tą nagrinėtą dažu atvejį. Nusprendžiau mėlynus dažus pakeisti baltais dažais. Bet gal kitas baltų dažų tiekėjas būtų pateikęs baltus dažus ženkliai mažesne kaina ir būtų laimėjęs konkursą. Ar nebus tai konkurencijos pažeidimas?

Pranešėjos atsakymas:

  • Ne, tai nebūtų konkurencijos pažeidimas. Reikia suprasti, kad įstatymo pagrindais kai pasikeitė PO poreikis, ta De minimis riba (taip ji įvardyta ir ES direktyvoje), reiškia, kad Jūs konkurencijos iki tos ribos niekaip neįtakojate. Tai yra įstatyme imperatyviai numatyta teisės norma, kuria Jūs vadovaujatės keisdami sutartį. Šioje dalyje įstatymo leidėjas numato, kad čia konkurencija nesikeičia.

Tačiau Jūs visada turite galimybę elgtis kitaip. Jeigu manote, kad baltus dažus galėjote įsigyti pigiau, tai tiesiog atsisakykite mėlynų ir darykite atskirą pirkimą baltiems dažams. Tačiau turite galimybę esamoje sutartyje iki De minimis ribos daryti tam tikrus pakeitimus.

 

Klausimas iš auditorijos:

  • Mes kalbėjome, kad labai svarbu nusimatyti iš anksto kaip vykdysime sutartį ir mes turime galimybę, inicijuodami pirkimą, nusimatyti tam tikrus pakeitimų pagrindus. Jeigu iniciatorius įrašo: „sutinku pratęsti prekių pristatymo terminą, kuris yra sutartyje numatytas 30 dienų, iki 60 dienų atsiradus nenumatytoms aplinkybėms”.

Pranešėjos atsakymas:

  • Manau, kad nurodyta formuluotė yra nepakankama, nes nėra aišku su kuo susijusios tos nenumatytos aplinkybės. Su trečiųjų šalių įtaka? Nes nenumatyta aplinkybė neturi būti įtakota nei tiekėjo, nei PO. Tai reiškia, kad abi šalys, veikdamos teisėtai, teisingai, pagal sutartį, jos atsirado tokioje situacijoje ne dėl savo valios ir ne dėl savo veiksmų. Suprantama, kad yra tokių situacijų, kai sakoma, jog bet kuris tiekėjas būtų šioje situacijoje atsidūręs, nes PO nepateikė kokių nors dokumentų, kad jis tinkamai galėtų suteikti paslaugą. Pvz.: projektavimo paslaugos – CPO yra įrašyta, kad PO gali prašyti, jog statybą leidžiantį dokumentą gautų tiekėjas. Bet pati PO nėra susitvarkiusi dokumentų. Buvo praktikoje tokia situacija: žemės dokumentai, kuriuose nepakeista paskirtis ir tiekėjas nieko negalėjo padaryti. Tai šiuo atveju pati PO nebuvo tinkamai pasiruošusi pirkimui. Todėl sakyti, kad tiekėjas yra atsakingas ir galima dėl to pratęsti sutartį, yra neteisinga. Nenumatytomis aplinkybėmis neturi būti piktnaudžiaujama. Jos turi būti detaliai išdėstytos, su kuo jos yra susiję: trečiųjų šalių įtaka, sustabdytas finansavimas, galbūt yra įtaka tarp atskirų sutarčių (pvz. vykdote rangos darbų sutartį ir kol nebus įrengtos tam tikros patalpos, negalės būti sumontuoti projektoriai). Čia būtų tos nenumatytos aplinkybės, kurios nėra valdomos sutarties šalių: PO ir tiekėjo. Mano nuomone vien tik parašyti „dėl nenumatytų aplinkybių“ nepakanka, turite įvardyti kas tai yra.